iššaukti

iššaũkti, -ia (ìššaukia), ìššaukė; SD22, H, M 1. intr. NdŽ, KŽ pajėgti šaukti, išrėkti: Prarado balsą, nebeiššaũkia DŽ¹. Išsižiojau šaukti – neìššaukiu [iš baimės] Nmk.

iššaũkiamai adv., ìššaukiamai: Rėk kaip ìššaukamai Varn.

2. intr. pajėgti garsiai dainuoti: Gerklė čystai pasigadino – neìššaukiu Skdv. Gerai dar bobikės ìššauka, išdainiuo[ja] Krš. 3. tr. Stk išbarti, iškoneveikti: Prie visų žmonių ìššaukė, išlojo Mrj. 4. intr. kurį laiką garsiai išdejuoti, praaimanuoti: Ligonis ìššaukė visą naktį Š. Kokius metus ìššaukė pilviuku DūnŽ. Su landuone mėnesį ìššaukė, iškaukė Krš. ║ kurį laiką bartis, plūstis: Kiek ana ìššaukė, kiek ana išvagino! Užv. 5. tr. raudant išsakyti: O kad ji viena būtų, paėjėtų ten, už kaimo – ji rėktų, ji tikrai rėktų, iššauktų visą savo sielvartą I.Simon. Raudodamas iššaukdavo visa, kas susikaupė krūtinėje rš. 6. tr. šauksmu atgauti, pasiekti: Nieko neiššaũksi, neišklyksi – po visam (mirė) Krš. 7. tr. Q60, R46, MŽ62, Ndz paskelbti (žinią), pagarsinti: Ažusakus iššaũkdavo [bažnyčioje] Dglš. Šiandien aną nū bažnyčios iššaukė (paskelbė užsakus) Sg. | refl.: Jau merga išsišaukus (užsakai išėję, bet neištekėjo) Lp. Jis maž duost ir permet vienam daugia ir iššauk tatai kaip iššaukiąsis vyną BBSir20,15. ║ paskelbti ką kuo tapus: Ką karaliumi (per karalių) iššaũkti KI148. Per raganą mane iššaukė Mž²116, N. Jį par išvadžiotojį iššaukė prš. Visas svietas mūsų neapkęstų ir heretikais iššauktų MTPraefatioXII. Ką šventu iššaũkti KII198. Tapė Rumėnija (Rumunija) per karalystę iššaukta Kel1881,81. 8. tr. šaukiant ištarti, pasakyti: O štai tikt šikšnosparnis išlėkė ... arba tiktai gegužė, per aiškiai savo vardą pati iššaukianti Ns1851,1. Viešpats nužengia debesy ir ižšaukia vardą savo garsiai Ch2Moz34 (turinys). 9. tr. balsu kreipiantis išvadinti iš kur, kad ateitų pas šaukiantį: Iššaũkti iš vidaus J. Anys dabar susiginčijo, kuris greičiau savo pačią iš pirties iššauks LTsIV283. Užkukuos gegutė vyšnelių sodely, o tai aš mislysiu, kad iššaukia mano miela motulė LTR(Vrn). | refl. tr. Rtr: Išsišaũkęs kitan nuo svečių kambarin, gerokai aš jį išbariau Š. Išsišaũk jį vieną, jei nori, kad kiti negirdėt Trgn. Vienąkart išsišaukė močeka bernioką klėtin BsPII238. | prk.: Nekeik, galì nelaimę išsišaũkt Rmš. 10. tr. N, M, VĮ, LL299 paprašyti, paraginti ar įsakyti kur atvykti: Iššaukiu lenktyn R35, MŽ46. Jūs ìššaukėte mane pasitarti NdŽ. Iššaũkti ką dvikovon NdŽ. Ìššaukė, kiek yra daktarų, visi subėgo Imb. Dukart norėjo greitąją iššaũkt – vis neprisiėmė Krs. Bandė iššaukti Merkinę, tačiau paštas neatsiliepė rš. Prašom iššaukt mano sviedkus Zr. Jai rodosi, kad tomis giesmėmis iššaukiama mirtis I.Simon. | Du sūnai buvo, ìššaukė karan Pnm. Ìššaukė į karą, i nebeparėjo Kž. Mano vyrą kaip ìššaukė, tai ir lig šiai dienai negrįžo iš karo Ut. Vardais pavardėms iššaukė teismas ir prisaikino Plng. Uždaro jį kalėjiman ir iššaukia teismą LTsIII476. Pavakary iššaukė valsčiun ir Dėdelę A.Vien. | Bet ìššaukė karūmenę ir surinko streikininkus Šauk. 11. tr. pareikšti siūlymą, pareikalauti: Iššaukiu ar pasiduot, ar gintis R35, MŽ46. 12. tr. pavadinti kokiu vardu: Juknai (kaimas) iššauktì neseniai: eigulys Jukna gyveno, ir ìššaukė Juknais Škn. Kaip juos iššaũkt? Užmiršau... Pšl. 13. tr. nuplėšti garbę, apšaukti: Ižšaukiu ką SD216. 14. tr. SD¹33,108, SD411,508, Sut, N išvaryti, ištremti: Ir daužos per pasaulį kaip ižšauktieji su anuo kitu latru DP168. Jonas ... ižšauktas ir ištremtas ing salą Patmą DP485. 15. tr. atšaukti, nutraukti: Ižšaukiu bylas SD422, Sut. \ šaukti; antšaukti; apšaukti; atšaukti; dasišaukti; įšaukti; iššaukti; nušaukti; pašaukti; paršaukti; peršaukti; prašaukti; prišaukti; sušaukti; užšaukti